Kiekviename naujame mieste ieškau jo skonio, kvapo, kažko tai dėl ko norėčiau (ir turėčiau) čia sugrįžti dar kartą. Torunėje tai be abejo meduoliai ir… liežuvis ir “Meistras ir Margarita”. Ką bendro turi tie visi skoniai? Ir kaip apibūdinti tą paskutinį skonį?

Bet nuo pradžios.

Pusryčiai – svarbiausias dienos maistas. Skanūs ir maitinti pusryčiai net sugeba nuotaiką pakelti (bent jau man) ir pozytyviai nuteikti visai dienai. Dom chleba valgėme ką tik iškeptos šiltos duonos ir karštus sumuštinius, kurių pasirinkimas čia yra gan platūs. Mėgstantiems saldžius pusryčius tą vietą drąsiai rekomenduoju dėl pyragų ir tortų. O ir kainos maloniai nustebino (palyginus su Varšuva) – 8 zł – 12 zł. Pusryčiaujant galima pavartyti vieną iš kavinės bibliotekos knygų arba tiesiog stebėti duonos kepėjo darbą (kuris vis šypsosi ir kažką sau dainuoja po nosimi. Pas tokį kepėja duona tikrai yra skani.).

Snackownia atradome Naujųjų metų rytą, kai viskas aplink dar buvo uždaryta. O čia jau kvepė šviežiomis bandelėmis (“sraigės” su sūriu skonis vis dar persekioja mane) ir kava su… taip, meduoliais.

Pietūs dažniausiai pakeisdavome kava ir čia išbandę keletą variantų, pasilikome prie Napar – per 3 dienas užsukome čia net 3 kartus!

Visgi paminėsiu vietą verta dėmesio per pietūs (ir pusryčius) – Bułka. Pusryčiai yra paduodami visą dieną, o pietūms suvalgysite gardžios sriubos ir burgerių su čia pat keptomis bandelėmis.

Vakarienė yra iškilngas dienos momentas, dėl to vakarui stengėmės palikti vietas, kur galima tripučiuką pasipuošti ir neskubant tiesiog gerai praleisti laiką. Taigi, vakaro žvaigždės – Mistrz i Małgorzata bei Monka. Abidvi vietos yra įspūdingos.

Mistrz i Małgorzata restorano atmosfera perneša savo svečius tiesiai į M. Bulgakovo romaną – muzika, biblioteka su daugiau nei 2000 knygų, laaabai gardus ir rupestingai paruoštas menu. Na, ir svarbiausia – didžiulės Margaritos bei katino Begemoto skulptūros. Tikiuosi, nuotraukos bent kiek atiduoda tos vietos magiškumą. Praleidome čia visą vakarą ir pažadėjome sugrįžti dar kartą – dėl elnienos, grybų sriubos, steiko ir viso ko nespėjome paragauti per vieną vakarą.

Monka pasirinkome Naujųjų metu išvakarių šventinei vakarienei ir galiausiai tikrai nepasigalėjome. Visų pirma, tas restoranas yra visiškas priešingumas nei Mistr i Małgorzata – didelė šviesi erdvė, visur sustatyti čia pat gaminami naminiai džemai, krossžnis kūrenama medžių ir malonus muzikinis fonas. Būtent čia paragavau skaniausią patiekalą Torunėje (ne, šį kartą nieko bendro neturinti su mieduoliais) – liežuvis krienų ir mėlsvųjų sūrių padaže. Beje, krosnis kūrenama ne šiaip sau – joje kepami “półpłomyki”, lenkiškas picos variantas. Mes ragavome vegetarišką versiją su burokėliais ir fetos sūrių bei mėsingą su baltaja dešra.

Torunė mus nustebino savo kulinariniais atradymais, vyraujančia istorine dvasia bei jaukumo pojūčiu, kuris mus nepaleido nei vienos minutės. Na ka gi, dabar liko tik sulaukti vasaros ir suplanuoti dar vieną kelionę į Torunę. O gal tiesiog užsukti popietei važiuojant prie jūros. Nesvarbu. Kiekviena priežastis čia apsilankyti yra verta dėmesio.