Kas ateina į galvą, kai pagalvojate apie Austriją ir Vieną? Bet taip iš karto, tiesiog pirma mintis. Va, ir aš apie tą patį – kad nelabai kas. Palaukite, o kaip Mozartas, Alpės ir Albertinos galerija? Ir dar šnicelis! Bet čia jau reikėtų susimąstyti.
Būtent todėl mūsų savaitgalio kelionei parinkome Vieną. Tam, kad pakeisti nuomonę apie vieną gražiausių ir seniausių Europos miestą. Ar pavyko? Skaitykite žemiau.

Monumentiška, imperatrinė, fantastiška – mano manymu tiesiog klasikinė. Ir klasikinė visa tuo žodžio prasme. Klasikiniai pastatai, žmonės, maistas, gatvės. Čia gyvenimas lygtai sustojo prieš porą šimtų metų. Visa aplinka tiesiog šaukia, kad miestą reikia saugoti nuo šiuolaikiškumo, naujovių bei, ne duok dieve, pakeitimų. Dar daugiau, intruzais čia atrodo net Vienos gyventojai, kurie slenka miesto gatvėmis lygtai atsiprašant kad apsirengę šiuolaikiškai o ne ilgomis sukniomis ir frakais. O gal man visgi tik pasirodė?
Tokia Viena yra man, saugojanti save nuo visko kas ne vietinio bei drebanti dėl savo kultūrinio paveldo, kuris neabejotinai yra absoliučiai vertas dėmesio. Kelionė į Vieną turi būti įtraukta į kiekvieno žmogaus gyvenimo planą, kaip… sumuštinis su kajzerio bulkute.

Patarimai kur pavalgyti Vienoje – SKAITYTI ČIA

Kaip suprasti Vieną? Net septyni originalūs pasiūlymai.

Priaukinti bei suprasti Vieną reikia laiko. Savaitgalio gali būti per mažai. Ir nieko baisaus nėra tame, kad prisipažinti sau pačiam, jog miesto taip ir nepavyko prisijaukinti ar bent kažkiek atrasti ir suprasti kaip ir kuom čia gyvena žmonės. Man tai padėjo padaryti keturios vietos – biblioteka, kinas, tramvajai ir turgus. Taigi, nuo pat pradžių:

Vienos nacionalinė biblioteka Hofburgo rūmuose – jeigu nesate muziejų mėgejai, bet būnant Vienoje visgi norėtumėte aplankyti bent vieną, tegu tai būna nacionalinė biblioteka. Absolučiai nėra ko pergyventi, kad vokiečių kalbos pamokas mokykloje dažniausiai praleisdavote ir nelabai ką beprisimenate. Visų pirma, TAI reikia pamatyti (keletas nuotraukų žemiau), o kita – aprašymai yra angliškai.

Kinas “Burg kino”, filmas “The Third Man” – antras dalykas iš serijos “gi nesuprantu vokiškai”. Ir vėlgi net neverta apie tai galvoti. Užtat verta suplanuoti savo dienos planą taip, kad papulti į vieną iš seansų (aktualias dienas bei valandas siūlau patikrinti kino svetainėje) angliško filmo “The Third Man”, kuris buvo nufilmuotas pokario Vienos, 1949 m. Pati filmo fabula yra gan paprasta (detalių neatskleisių), tačiau didžiausia to filmo vertė yra pati nufilmuota Viena. O kai dar žiūri tą filmą mieste, kur vyksta veiksmas, pradėdi jį suprasti. Išeini po seanso, apsižiūri aplink ir kažkaip savaime visos detalės, prieš tai niekaip nesueinančios į vieną bendrą paveikslą, pačios sustoja į savo vietas. Žinote tą jausmą kai šiurpuliai bėga per visą kūną? Tai va.

Pasivažinėjimas tramvajais nr. 1 ir nr. 2 – taip, teisingai mane supratote, siūlau jums tiesiog be reikalo ir konkretaus tikslo pasivažinėti miesto viešoju transportu. Abidviejų trmavajų maršutai susikerta taip, kad galima apvažiuoti visą senamiestį aplink, taip vadinama “ring”. Puikus būdas pailėsti nuo vaikščiuojimo arba kai tiesiog norisi paspoksoti į praeivius.

Šeštadienio ryto vietiniai turgeliai – kur jeigu ne turguje galima pamatyti “tikrą gyvenimą”? Į tokias vietas susirenka vietiniai gyventojai, perka kasdienias prekes, puoselėja savaitgalio tradicijas. O gal taip paimti ir prisijungti? Šviežiai iškepta bulkutė, kavos puodelis, lydytas šveicariškas sūris, Vienos dešrelė ir kiti vietiniai skanėstai tiesiog patys prašosi jų paragauti. Planavome tik praeiti pro šalį, o pasilikome visai valandai tiesiog padiduodant momentui ir atsipalaiduojant.

Keistuolių teatras, t.y. Hundertwasser Village – ne, nekviečiu jus užsukti į spektaklio premjerą. Tačiau po visko ką jau spėjote pamatyti Vienoje, kai jau spėjote įsimylėti į jos monumentiškumą bei priprasti, kad visur jus supa gyva istorija, staiga suprantate, kad kažko nesuprantate. Gyvenamasis namas, kuriame yra 52 būtai, 16 biurų, vidinės bei bendros terasos ir apie 250 medžių bei krūmų atrodo lyg būtų ne iš tos žemės. Tuo labiau sunku jį “įžeminti” Vienoje. Gal Barcelonoje prie Gaudi pastatų. Autoriaus mintis buvo sukurti menišką pastatą, kuris jungtų meną, gamtą bei architektūrą. Ar pavyko? Mano manymu, taip. Beje, namas yra pripažintas architektūriniu paveldu ir yra saugojimas miesto.

Pasivaikščiojimas Augarten parke prie priešlėktuvinių gynybinių bokštų nuo II Pasaulinio karo. Futurizmas visame jo grožyje. Sunkiai suvokiama realybė, kur susitinka istorija (Augarten parko ir rūmų istorija siekia XVII a., o XVIII a. čia koncertavo pats Mozartas) bei karo žiaurumas. Šiandien prie bokštų organizuojami piknikai, jaunimas būriojasi ant žolės, porelės lėtai vaikšto susikabinę rankomis, o tėvai moko vaikus važiuoti dviračiais. Sunku net įsivaizduoti kas čia vyko vos prieš 80 metų.

Atrakcionų parkas Prater. Sakoma, kad tai yra seniausias atrakcionių parkas pasaulyje. Čia stovintis “Velnio ratas” veikia nuo 1898 m. Beje, viena iš scenų aukščiau minėtame filme “The Third Man” yra nufilmuota būtent tame parke, o du pagrindiniai herojai savo svarbiausią pokalbį turi važiuojant ratu. Vasarą aplink parką važinėja traukinukas, o pats Praterio parkas yra viena mėgstamiausių pasivaikščiojimų vietų Vienos gyventojams. Mane sužavėjo karusėlė – tokia vaikystės svajonė, kai įsivaizduoji save su puošnia suknele, karūna ant galvos ir auksiniais bateliais.

Viena negali nepatikti. Gali būti per mažai naujoviškumo, per daug istorijos vienoje vietoje. Kulinarinis paveldas gali netikti kiekvienam, o Vienos kava ir štrudelis turėti kitokį skonį nei įsivaizdavome prieš tai. Viena gali pasirodyti per daug paslaptinga. O gal atvirkščiai per daug parodanti savo paslaptis? Galima ilgai galvoti kokia ji yra ir kiekvienas tikrai prieis savo išvadų. Svarbiausia, duodi sau galimybę ją pamatyti savo akimis. Linkiu, kad šių metų kelionių planuose atsirąstu vietos Karališkajai Vienai.