Mūsų pokalbio pradžioje Ieva sako apie save: “Aš labai mėgstu dėmesį. Aš esu radijas.” Na ką gi, pokalbio pabaigoje man beliko tik sutikti su Ievos teiginiu. Užtat koks malonus gavosi pokalbis, kiek buvo juoko ir kiek kartų mes vieną kitai sakėme “o taip, taip ir man lygiai taip pat buvo atsitikę!”.

---

Ar galėtum prisistatyti ir trumpai papasakoti kas Tave sieja su Varšuva? O kas su Lietuva? Ar kada nors galvojai, kad atsidūrsi Lenkijoje?

Esu Ieva, visą gyvenima gyvenau Vilniuje. Dievinu Vilnių, man tai pats gražiausias miestas Pasaulyje. Daug keliavau, bet Vilnius man yra artimiausias. Varšuvoje atsidūria, aišku, taip juokauju, negali viskas gyvenime būti gerai, tai paėmiau ir lenką įsimylėjau. Teko atvažiuoti gyventi į Varšuvą. Sąžiningai pasakysiu, kad man nebuvo paprasta čia. Ir iki šiol taip yra, nes esu tipiška vilnietė.

Tikriausiai, niekada negalvojai, kad atsidursi Lenkijoje?

Niekada. Lenkija tai buvo paskutinė šalis apie kurią pagalvočiau. Žinai, sakau, kad spjoviau į šulinį, iš kurio dabar geriu, ir sėkminai geriu. Lenkas tai būtų paskutinis vyras Žemėje, visoje Planetoje, su kurio galėčiau praleisti savo gyvenimą. Bet likimas žiauriai pajuokavo ir teko atsidūrti Varšuvoje. Beje, atvažiuoti gyventi į Varšuvą tai buvo mano idėja. Nors pasirinkimui turėjome Olandiją arba Vilnių. Tai buvo greitas, spontaniškas sprendimas.

Kaip Tau yra su lenkų kalba? Ar teko išmokti?

Išmokau. Aš manau, kad nesvarbu kur tu važiuoji gyventi, nesvarbu kaip tu žiūri į tą šalį. Tavęs niekas nesurišo ir neatvežė čia gyventi. Reiškia, tu privalai išmokti kalbą. Nėra jokio „man nereikia“. Reikia, tai tiesiog p-r-i-v-a-l-o-m-a.

Kalbą, deja, negalime išmokti per dieną ir dėl to rizikuojame atsidurti nepatogioje situacijoje. Gal turi kokią nuotaikingą istoriją susijusia su Varšuvą? Ar teko susidurti su nesusipratimas.

O, taip, aišku. Pačioje pradžioje kai dar visko negalėjau suprasti, susinervindavau ir pradėdavau greitai kalbėti. O kai kalbėdavau greitai, automatiškai persijungdavau į anglų kalbą. Ir tada jau mano pašnekovas pasimesdavo ir manęs nesuprasdavo. O šiaip pačioje pradžioje man labai padėdavo vyras.

Dirbi stiliste, ar teisingai suprantu?

Taip, teisingai, esu stilistė. Turiu savo projektą „Worek stylu“ – padedu savo klientams parinkti garderobą. (https://www.instagram.com/worekstylu/, https://www.facebook.com/WorekStylu/). Nėra lengva prasimušti, kai neturi pažinčių. Belieka tik sunkus darbas ir būtent tą kelią pasirinkau. Didžiausia mano reklama yra kai klientė pasakoja savo draugėms, kad yra patenkinta. Darau spintos peržiūrą, apsipirkimus, konsultacijos online. Mano moto yra „stilius neturi dydžio“.

Grįžtant prie Varšuvos, tikrausiai turi čia savo mėgstamiausias vietas? Ar galėtum pasidalinti tuomis vietomis?

Aš gyvenu Praha Pietus (lenk. Praga Poludnie) rajone ir absoliučiai nesuprantu kodėl jis yra toks nuvertintas. Čia yra nuostabu! Labai mėgstu Seną Prahą (lenk. Stara Praga) ir čia man patinka viskas – namai, aura. Gal dėl to, kad ta vieta man primena Vilnių.   Vislos krantinė – tai yra antra mano mėgstamiausia vieta Varšuvoje. Dievinu vandenį, lankau baseiną, vandens man tiesiog reikia.   Be to, aš esu tipiška miestietė. Nežinau kas tai yra kaimas. Mano tėvai, seneliai, visi yra iš miesto. Iš to greičiausiai imasi tas, kad labai mėgstu išbandyti naujas vietas, restoranus. Tiesiog ragauti skirtingą maistą.

Kur buvai paskutinį kartą?

Paskutinį kartą buvau savo mėgstamame restorane „Der Elephant“. Oj ne, primelavau, paskutinį kartą buvau „Alchemik“, kur valgiau tartarą.

O gal turi savo mėgstamą kavinę? Tokią „savo vietą“?

Ne, tokios kavinės neturiu. Dažniausiai tiesiog paimu kavos išsinešimui. Taip pripratau daryti Lietuvoje. Niekada nebusiu itale, kuri gali sėdėti vienoje kavinėje ir tris valandas mėgautis puodeliu espresso. Nemoku taip, neišeina man. Visgi esu tipiška miestietė, kur karštą vasaros vakarą gers vyną ir galvos, kad taip atrodo idealus vakaras.

Kiekvienas turistas atvykęs į Varšuvą, pirmiausia nori pamatyti senamiestį, Pilies aikštę. Ką galėtum rekomenduoti apart senamiesčio ir tipinių turistinių vietų?

Tikriausiai vėl nustebinsiu. Pas mane atvažiuoja labai daug draugų. Mes netgi sudarinėjame grafiką kada kas atvažiuoja. Pirmus kartus taip ir darydavome, kad eidavome į senamiestį. Dabar kai pas mane atvažiuoja svečiai, dažniausiai tiesiog einame kažkur pasedėti, pabūti, pabendrauti. Neturiu tokių specialių vietų. Einame tiesiog ten, kur eina Varšuvoje gyvenantys lenkai, kur einu pati.

Kaip manai, ar Varšuva jau spėjo tapti Tavo namais ar tai tik stotelė Tavo gyvenimo kelyje?

Tai yra tik stotelė. Tikrai ne mano namai. Mano namai yra Vilnius, ir visą laiką bus. Manau, kad Varšuvoje nusipirksiu būtą, susikursiu gerbūvį kurio man trūksta ir kurį turėjau Lietuvoje. Vistiek manau, kad vieną dieną grįšiu į Lietuvą. Mano planas yra toks, kad senatvę norėčiau sutikti kur nors Ispanijoje arba Turkijoje. Greičiausiai laimės Turkija, kur nuspirksiu nekilnojamąjį turtą parduodant butą Varšuvoje. Ir kai jau ateis gili senatvė, važiuosiu į Lietuvą. Nuoširdžiai galvoju, kad man pavyks tą planą įgyvendinti.

Ieva, labai dėkoju už Tavo skirtą laiką bei pokalbį!

• 

•