Turiu puikų pasiūlymą – pakeliui į Lietuvą arba į Varšuvą užsukti bent pusdieniui į Balstogę. Miestas, kurį dažniausiai tiesiog greitai pravažiuojame, siūlo daugybę įdomybių, skanų maistą bei prekybos centrus.
Balstogė – pusdieniui ar visam savaitgaliui?
Ir taip, ir taip. Priklauso koks kelionės tikslas ir kokie planai. Mes Balstogėje praleidome vieną vakarą ir kitos dienos pusdienį. Atvažiavus į miestą geriausiai palikti mašiną netoli pagrindinės miesto aikštės – Kostiuškos.
Kostiuškos aikštė – miesto vizitinė kortelė, renovuota prieš maždaug dešimt metų , labai maloni vieta pasivaikščiojimui. Ypač vakare, kai naktinis apšvietimas prideda miestui papildomų spalvų, o savaitgalio vakaro šurmulis ragina užsukti į vieną ar kitą kavinę.
Verta įsižiūrėti į paminklus, pastatus, bažnyčias. Balstogė – miestas, kur susikerta Rytai ir Vakarai, kur kartų gyvena lenkai, baltarusiai, totoriai, rusai ir ukrainiečiai. Viename aikštės gale stovi bažnyčia, o kitame – cerkvė. Beje, Balstogė taip pat yra esperanto kūrėjo Liudviko Zamenhofo gimtinė. Pats Zamenhofas yra stipriai susijęs su Lietuva – dirbo akių gydytoju Veisiejų miestelyje, iš Kauno yra kilusi jo žmona Klara.
Lenkijos Versalis – Branickių rūmai
Neįmanoma praeiti pro šalį arba nepastebėti – Branickio rūmus galima drąsiai vadinti Balstogės širdimi. Šiandien čia įsikūrė Balstogės medicinos universiteto (beje, vienas geriausių visoje Lenkijoje) rektoratas. Rūmų istorija šioje vietoje siekia dar XVI a., tačiau savo šiuolaikinę formą gavo XVIII a. pradžioje, kai Abiejų Tautų Respublikos etmono Jano Klemenso Branickio užsakymu buvo pradėtos statybos darbai.
Įdomus faktas – pirmosios XVI a. gotikinės pilies architektu buvo Hiobas Bretfusas, kuris taip pat žinomas kaip Vilniaus Žemutinės pilies statytojas.
Po II-ojo Pasaulinio karo rūmai ir parkas buvo sunaikinti beveik 70 %, bet laimingai atstatyti. Šiandien parkas yra atviras, o po rūmus yra organizuojamos eksursijos.
Balstogė – kava, naminiai eklerai ir lenkiškos “picos”
7Metod kavinė – ieškokite tos vietos, jeigu naminiai, šviežus desertai ir skani kava gražioje aplinkoje yra tai be ko negalite apsieiti net kelionėje. Mes ragavome dripo metodu užvirintą kavą ir skanavome mini eklerus. Skanu tai būtų mažai pasakyta.
Pawilion Towarzyski – romantiškai vakarienei, karštai dienos popietei, pasisėdėjimui su draugais arba su šeima (mažųjų svečių laukia medinis namelis žaidimams). Maistas – iškirtinis, gaminamas atviroje virtuvėje (virėjų darbas yra tiesiog užburiantis, galima tiesiog sėdėti ir stebėti). Aptarnavimas – labai kultūringas ir malonus, o kainos, palyginus su Varšuva, taip smarkiai nesikandžioja. Antro patiekalo kainos nuo 25 iki 40 zlotų.
Świętojańska 21 – dėl to restorano pasilikome Balstogėje kažkiek ilgiau, tiesiog laukėme kada atsidarys (dirba nuo 12 val.) ir buvome pirmieji klientai. Restorano interjeras tikrai nėra nieko įspūdingas, o ir vieta iš pirmo žvilgsnio toli gražu ne ragina užsukti. Čia reikia būti dėl maisto – naminė duona su sviežiu česnakiniu sviestu, “lenkiška pica” vadinami “podmlomyki” su prieskoniais, sumuštinis su jūrų gėrybėmis ir naminiai makaronai su šparagais. Svarbiausia – kainos yra labai normalios, antro patiekalo kaina sviruoja tarp 20 ir 35 zlotų.
Kas dar?
Mums labai patiko prie pat restorano Świętojańska 21 įsikūręs Balstogės prekybos centras “Alfa”. Prekybos centro vietoje kadaise veikė tekstilės fabrikas. Apie 150 parduotuvių, didelė erdvė ir istorija viename.
Viskas apie Varšuvą 