Mes sukurėme tą savo Vilnių – gyvename gerame name gražiame rajone netoli Senamiesčio. Į darbą važiuojame kartu, kartu vakare grįžtame. Pirkinius darome toje pačioje parduotuvėje, o savaitgaliais susitikimams su draugais dažnai pasirenkame tas pačias vietas. Taip, mes mylime mūsų Vilnių. Taip, tai yra mūsų vieta Pasaulyje.
Už tos daug vidinės prasmės turinčius žodžius esu labai dėkinga mano draugams, Jai ir Jam. Ji kilusi iš Pajūrio ir iki šiol jaučianti trauką jūrai ir Jis – vilnietis. Suartino juos kelionės ir noras pažinti kuo daugiau ir kuo atokesnių Pasaulio kampelių. Paklausti ką mėgsta labiausiai savo kelionėse, atsako – grįžimą. Tik nusileidus lėktuvui Vilniuje vėl jaučiasi saugiai.
Man Vilniuje gyventi neteko. Esu buvusi čia daug kartų – darbo ir poilsio reikalais. Iš pradžių miestas buvo man nesuprantamas ir tolimas. Vėliau pradėjau domėtis jo istorija. Išvaikščiojau visą Senamiestį, praleidau daugybę valandų verslo susitikimuose. Vilnius po truputį atskleidė savo sielą. Kokia jinai yra man, turistei?

Mano Vilnius. Vietinis atvykėlis.
Nieko nenustebinsiu teigdama, kad Vilniaus Senamiestis yra vienas didžiausių Rytų ir Centrinėje Europoje (beje, užima 3,5 kv. km ir yra antras pagal dydį po Prahos) ir gražiausių. Man tai Aušros Vartai ir nuostabus privačių mišių prisiminimas. Mišios vyko 6 val. ryto, buvo vėsus ankstyvaus balandžio rytas. Vėliau buvo karštos kavos puodelis ir pasivaikščiojimas po besibūndantį Vilnių.

Per kitą apsilankymą Vilniuje, išpildžiau savo svajonę – apsistoti viešbutyje su langais išeinančiais į Katedros aikštę. Taurė mėgstamo vyno, mylimas žmogus šalia, naktinio miesto šviesos. Taip gimsta jausmai ir taip priimami vidiniai sprendimai, kurie vėliau veda Tavę per gyvenimą.
Galiausiai Vilnius tai vakarai ir naktys, kai esi savas tarp savų. Tai išskirtinė vieta, kuri kažkokiu tai stebuklingu būdu sujungia Tavę vietinį ir Tavę – atvykėlį. Turi tą privalumą, kad pats būdamas “ne iš čia”, supažindini su miestu savo draugus-užsieniečius. Neapsakomai malonus jausmas.
Ar pasiilgstų Vilniaus? Ne. Tačiau taip vyksta dėl to, kad kaskart išvykdama, niekada su jo neatsisveikinu. Tiesiog žinau, kad grįšiu.