Paryžius – kaip nueiti per savaitgalį 50 km ir norėti dar daugiau

Tikriausiai kiekvienam yra pažįstamas jausmas, kad “buvo per mažai”, “kad pritrūko vos dienos – dviejų”. Tokiu momentu, jau sėdint kylančiame lėktuve prižadame sau, kad dar būtinai čia sugrįžime. Tą šiltą pavasario vakarą Paryžių palikau būtent su tokiu jausmu. Nors tai nebuvo mano pirmas kartas Paryžiuje, būtent šį kartą pajutau miestą, turėjau laiko neskubant jį pamatyti, sustoti ten kur norėjau, atkreipti dėmesį į detales ir įsijausti į nuolat judančio miesto ritmą. Per visą savo pobūvį Paryžiuje mane lydėjo vienintelis jausmas. Jausmas, kuris vadinasi laimė.

Ką būtinai reikia nuveikti Paryžiuje?

visų pirmą, neskubėti! Raskite laiko tiesiog būti čia ir dabar.
nueikite į vieną iš vietinių turgelių ir nusipirkite kelių sūrio rūšių, bagečių, kumpio ar vytintos dešros, limonado ir vaisių ir suvalgykite visą tai čia pat, ant suoliuko arba viename iš šimtų parkų ir skverų. Vakarui pasirūpinkite prancūziško vyno buteliu ir jūros gėrybių lėkšte.
pasijuskite tikru paryžiečiumi – suplanuokite pusryčius vienoje iš kavinių su gardžia kava ir kruasanais. Mano mėgstamiausias su šokoladu arba migdolais. Ir vėl gi, paslaptis slepia tame magiškame niekur neskubėjime…
nesvarbu ar Paryžiuje esate vieni ar su savo antra puse, pasivaikščiojimas prie Eifelio bokšto sutemus turi atsirasti jūsų plane.

dar viena vieta, kuriai reikia skirti bent jau gerą pusdienį tai Montmartras. Apeikite kiekvieną gatvelę, pajuskite kaip pradeda skaudėti jūsų kojos nuo pastovaus ėjimo į kalną, o akys sako “dar, dar, dar noriu eiti toliau”. Žygio pabaigoje pritūpkite ant laiptų prie didingos Sacre Coeur bazilikos ir tiesiog įsižiūrėkite į miestą, kuris nors ir matė daug, nenustoja vystytis ir kurti naujas istorijas. Galbūt taip bežiūrint į miestą ir jums ateis į galvą planas, kuris taps gyvenimo tikslu. O gal tiesiog staiga sugalvosite kaip išspręsti iki šiol neįsprendžiamą klausimą? Pabandykite, su manimi suveikė.
nepagailėkite lėšų ir apsilankykite Moulin Rouge pasirodyme. Jau daugiau kaip 130 metų gyvuojantis kabaretas vertas kiekvieno išleisto cento. O šampanas tik pakaitina emocijas ir jau grįžus į viešbutį dar visą naktį negali sustoti vėl ir vėl atvaizduoti mintyse viską ką pamatei.
vaikščiokite, tiesiog eikite ten, kur jums atrodo įdomu, kur gražus pastatai ir parkai, kur gatvelės taip pereina viena į kitą, kad net to nepastebi, kur mažiau turistų ir daugiau įprasto kasdienio gyvenimo.

Kelionės man – tai visų pirma emocijos, prisiminimai, jausmai, buvimas čia ir dabar. Linkiu, kad būtent tokios būtų ir jūsų išvykos. Ir nesvarbu, tolimos ar gretimos. O tuo tarpu, Paryžius užima specialią vietelę mano širdyje ir laukia mūsų sekančio susitikimo.